kailiniai

kailiniai
kailiniaĩ sm. pl. (3a) K, LsB403, Sch111, Vkš, Kv, Ds, káiliniai (1) Ms; SD110, R, MŽ, N, M 1. iš kailių pasiūtas drabužis, apsiaustas: Pažiūrėjo į langą, kailinius ant nugaros ir išbėgo prie arklių Žem. Kokia čia šiemet vasara, kad kailiniaĩ nuo nugaros nenukrinta Lnkv. Į káilinius įsiūk aplegas (= aplikus) ir burbuliukus dėl užsegimo J. Žiemą tokiais kailiniais ir į girią galėtum drąsiai važiuoti J.Jabl. Mano kailiniaĩs eik į turgų Ėr. Ė, seni, kad tu ir žiemą, ir vasarą kailinius nešioji Km. Dabar ir tos dienos trumpesnės negu kailinių rankovė rš. Nebeiškrapštysi manęs iš savo trobelės kaip uties iš kailinių M.Valanč. Tūbo, tūbo kailiniai, milo, milo marškiniai Als. ^ Ankšti kailiniai tik ponam vilkėti Dkš. Aš tavęs tiek tebijau, kiek išverstų kailinių (ž. ps.) LTR. Žodžiu káilinių nepasiūsi Skr. Giltinė káilinius padėjus davė (darbavosi) šiemet (daug žmonių šiemet mirė) Ėr. Kailinius išsivertęs baido VP21. Eketėn patekęs kailiniais nesirūpink Ndz. Meška gyva, o jau kitas kailiniais apsivilko Sln. Vilkas keliu bėginėja kailinių žyčiotų Ppl. Svetimi kailiniai nešildo S.Dauk. Kas kurį šildo: ar kailiniai žmogų, ar žmogus kailinius? Sim. Devyniais kailiniais, labai šalčio bijo (svogūnas) LTR. Vasarą su kailiniais, žiemą be kailinių̃ (žirnis) Pn. 2. kailis: Lapė, savo kailinius papurtinusi, maž tepažeista, atsisuko ir tarė: „Palauk tu, dvikoji, aš tau atmonysiu!“ BsPII16. Medžiotojas turi tuojau jo (žvėries) kailinius nuvilkti ir rūpestingai nuvalyti jų paviršių ir vidų rš. Peliutė sušlapo, susipurvino savo kailinėlius J.Jabl.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • kailiniai — kailiniai̇̃ dkt. Kailiniai̇̃s dė̃vime …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kailiniai žvėrys — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Laukiniai ar nelaisvėje auginami žinduoliai, kurių kailis tinka kailių dirbiniams. Žinoma kailiniai žvėrys170 rūšių, Lietuvoje gyvena ir auginama kailiniai žvėrys20 rūšių (audinės, sidabrinės… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Pelznagetiere — kailiniai žvėrys statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Laukiniai ar nelaisvėje auginami žinduoliai, kurių kailis tinka kailių dirbiniams. Žinoma Pelznagetiere170 rūšių, Lietuvoje gyvena ir auginama Pelznagetiere20 rūšių (audinės,… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • Pelztiere — kailiniai žvėrys statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Laukiniai ar nelaisvėje auginami žinduoliai, kurių kailis tinka kailių dirbiniams. Žinoma Pelztiere170 rūšių, Lietuvoje gyvena ir auginama Pelztiere20 rūšių (audinės,… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • fur-bearing animals — kailiniai žvėrys statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Laukiniai ar nelaisvėje auginami žinduoliai, kurių kailis tinka kailių dirbiniams. Žinoma fur bearing animals170 rūšių, Lietuvoje gyvena ir auginama fur bearing animals20… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • пушистые звери — kailiniai žvėrys statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Laukiniai ar nelaisvėje auginami žinduoliai, kurių kailis tinka kailių dirbiniams. Žinoma пушистые звери170 rūšių, Lietuvoje gyvena ir auginama пушистые звери20 rūšių (audinės …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • traukti — traukti, ia, ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M 1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jerka — ×jerkà (< ierka) sf. (4); SD79, Kos37, [K], M siaura nuskusto avies kailio juostelė, dedama į siūles siuvant kailinius arba batų aulus; ierka: Su jerkà siūta [kailiniai] OZ21. Jei nori, kad kailiniai būtų tvirti, dėk dvilinkas jerkas Kv.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skranda — sf. (1) DŽ, skrandà (3) LKAI144(Klm, Krž, Prnv) 1. BzF171, M, LL250, Š, LKAI144, Vrb, Jrb, Nm, Btg, Rs nemušti (neaptraukti audiniu) kailiniai: Šilta skranda, gerai išdirbti kailiai Šk. Su skranda daug šilčiau negu su pamuštiniu Vl. Jau muno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šildyti — šìldyti, o (šìldžia Š, Kli, Žl, Dv; SD140), ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ caus. 1 šilti. 1. tr. Q606, H, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, L, LL210, KŽ, Lt kaitinant daryti šiltą: Vandenį šìldyk J. Krosnė [pirtyje], kitam gale katilas anstatytas, šìldžia vandenį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”